Gramatikos sąrašas: korėjiečių kalba

-요 yra dažniausias būdas korėjiečių kalboje sakiniui suteikti mandagumo. Jis pridedamas prie veiksmažodžių, būdvardžių ir 이다 galūnių, kad kasdieniame bendravime parodytumėte pagarbą pašnekovui.

Apžvalga, kaip korėjiečių kalbos būdvardžiai keičia galūnes sakiniuose, išreikšdami skirtingas reikšmes, laikus ir mandagumo lygius.

Korėjiečių kalbos veiksmažodžiai ir būdvardžiai keičia savo formą, kad parodytų, kada vyksta veiksmas ar būsena: praeityje, dabar ar ateityje.

Apžvalga, kaip korėjiečių kalbos veiksmažodžiai keičia galūnes, kad išreikštų laiką, mandagumą ir nuotaiką. Tai yra esminė korėjiečių kalbos gramatikos sąvoka.

Įvadas į korėjiečių kalbos daleles – tai žodžiai, pridedami prie daiktavardžių, nurodantys jų gramatinę funkciją, pavyzdžiui, veiksnį, papildinį ar temą.

Paaiškina pagrindinę korėjiečių kalbos sakinio struktūrą (veiksnys-papildinys-tarinys), kurioje veiksmažodis visada eina gale.

Pagrindinė korėjiečių kalbos veiksmažodžio ar būdvardžio forma, gaunama iš žodyninės formos pašalinus -다. Tai visų linksniavimų pagrindas.

-세요 yra mandagi veiksmažodžio galūnė, naudojama prašymams, paliepimams ar klausimams, kai kreipiamasi į žmogų, kuriam norite parodyti pagarbą, pavyzdžiui, vyresnįjį, viršininką ar nepažįstamąjį.

Prisijungia prie būdvardžio kamieno, kad jis galėtų apibūdinti paskui einantį daiktavardį. Tai tas pats, kas lietuvių kalboje pasakyti „graži gėlė“ arba „aukštas pastatas“.

Paprasta deklaratyvioji sakinio galūnė, naudojama su veiksmažodžiais. Dažnai sutinkama rašytiniuose tekstuose, pavyzdžiui, knygose ir straipsniuose, arba kalbant su savimi.

Oficiali mandagi sakinio galūnė, vartojama oficialiose situacijose, pavyzdžiui, naujienų pranešimuose, verslo pristatymuose arba kreipiantis į didelę auditoriją.

Jungiamoji dalelytė, naudojama sujungti du veiksmus, būsenas ar sakinių dalis, panašiai kaip „ir“ arba „ir tada“.

Išreiškia kalbėtojo norą ką nors daryti, atitinka anglišką „want to“.

Rodo vykstantį veiksmą, atitinkantį anglų kalbos esamąjį tęstinį laiką („be + -ing“).

Veiksmažodžio galūnė, kuri modifikuoja daiktavardį, nurodydama esamąjį (-는) arba būsimąjį (-(으)ㄹ) veiksmą, susijusį su tuo daiktavardžiu.

Dalelytė -도 jungiama prie daiktavardžio arba įvardžio, kad suteiktų „taip pat“ arba „irgi“ reikšmę. Ji nurodo, kad daiktavardis, prie kurio ji prijungta, yra papildymas kažkam, kas buvo paminėta anksčiau arba numanoma.

Dalelytė, pridedama prie daiktavardžių, kad jie taptų daugiskaitos, panašiai kaip „-s“ anglų kalboje.

-랑 yra dalelytė, vartojama neformaliame pokalbyje daiktavardžiams išvardyti (kaip „ir“) arba nurodyti, kad kažką darote su kuo nors (kaip „su“).

Dalelytė -보다 naudojama palyginimams sudaryti, reiškianti „daugiau nei“ arba „palyginti su“.

-а/어 yra pagrindinė neformali, nepagarbi sakinio galūnė. Tai yra pagrindas dažnai vartojamai mandagiai galūnei -아/어요 ir naudojama kalbant laisvai su artimais draugais, šeima ar jaunesniais už save žmonėmis.

Naudojama švelniai pasiūlyti ar rekomenduoti kam nors ką nors išbandyti. Tai mandagus būdas pasakyti „pabandyk padaryti X“ arba „kodėl gi nepadarius X?“.

Mandagus būdas paprašyti ko nors atlikti veiksmą už jus, pavyzdžiui, „Prašau padaryti [veiksmažodis] už mane“.

Vartojamas duodant nurodymą ar instrukciją neformaliu, ne mandagiu būdu (반말). Jis naudojamas su vaikais arba labai artimais draugais.

Būtojo laiko priesaga, naudojama kalbant apie jau įvykusius dalykus.

Neoficiali sakinio pabaiga, vartojama norint patikrinti tai, ką kalbėtojas mano esant tiesa, arba gauti klausytojo pritarimą. Tai tas pats, kas lietuviškai pridėti „..., tiesa?“ arba „..., ar ne?“.

-지 마 yra neformalus, kasdieniškas būdas pasakyti „nedaryk“. Jis vartojamas bendraujant su draugais, šeima ar jaunesniais žmonėmis, norint paprašyti jų ko nors nedaryti.

Mandagus būdas paprašyti ko nors nedaryti.

Naudojama pasakyti kam nors, ko nedaryti. Tai neigiamoji liepiamoji forma.

Įprastas būdas sudaryti neigiamą sakinį, reiškiantis „nedaryti“ arba „nėra“. Jis pridedamas prie veiksmažodžio arba būdvardžio kamieno.

Naudojama informacijai patvirtinti arba pritarimui gauti, panašiai kaip „..., tiesa?“ arba „..., ar ne?“.

Jungiamoji galūnė, naudojama dviem sakinio dalims priešpriešinti, panašiai kaip lietuvių kalbos „bet“ arba „nors“.

-하고 yra dalelytė, jungianti du ar daugiau daiktavardžių, reiškianti „ir“. Ji taip pat gali reikšti „su“, kai kalbama apie veiksmą, atliekamą kartu su kuo nors.

Korėjiečių kalboje teiginį į klausimą dažnai galite paversti tiesiog pakeitę sakinio pabaigos intonaciją ir rašydami pridėję klaustuką. Tai ypač dažnai naudojama mandagioje -요 formoje.

Paaiškina du pagrindinius būdus, kaip korėjiečių kalboje suformuoti neigiamą sakinį: naudojant „안“ prieš veiksmažodį ar būdvardį arba naudojant galūnę „-지 않다“.

Įvadas į dažniausiai pasitaikančius korėjiečių kalbos veiksmažodžius ir būdvardžius, kurie nesilaiko įprastų asmenavimo taisyklių. Jų šaknys keičiasi tam tikrose situacijose.

Dalelė, nurodanti laiko arba erdvės ribą. Ji verčiama kaip „iki“ arba „iki pat“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, nurodanti kažko pradžios tašką, pavyzdžiui, „nuo“ arba „pradedant nuo“. Ji gali būti naudojama laikui, vietai ar tvarkai nurodyti.

안 ir 못 yra prieveiksmiai, naudojami veiksmažodžiams ir būdvardžiams neigti. 안 reiškia paprastą valios ar fakto neigimą, o 못 reiškia negalėjimą arba neįmanomybę.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių vietai (kur, kurioje vietoje), krypčiai (į) arba laiko taškui nurodyti.

Dalelytė, reiškianti „kam“ arba „dėl ko“, pridedama prie asmenų ar gyvūnų pavadinimų, nurodant, kas gauna veiksmą.

Dalelytė, nurodanti vietą, kurioje vyksta veiksmas („kur“, „-e“), arba judėjimo pradžios tašką („iš“).

Dalelė, jungianti daiktavardžius, reiškianti „ir“ arba „su“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, nurodanti pagrindinę sakinio temą. Ji taip pat gali būti naudojama kontrastui parodyti.

Žymi tiesioginį veiksmažodžio objektą sakinyje.

Dalelytė, pridedama prie daiktavardžio, nurodanti priklausomybę arba ryšį, panašiai kaip „'s“ arba „of“.

Dalelytė, pridedama prie daiktavardžio, nurodanti, kad jis yra veiksmo veiksnys. Po priebalsių naudokite 이, o po balsių – 가.

Korėjiečių kalbos jungtis „이다“ atitinka anglų kalbos „to be“ (am, is, are). Ji tiesiogiai jungiasi prie daiktavardžių, kad identifikuotų arba apibūdintų veiksnį.

Vartojama nuosavybei („turėti“ arba „neturėti“) ir buvimui („yra“ arba „nėra“) išreikšti.

Vartojama nurodyti, kad vienas veiksmas ar įvykis vyksta prieš kitą.

Vartojama norint pasakyti, kad kažkas yra panašu į daiktavardį. Tai atitinka lietuvių kalbos „kaip“ arba „tarsi“.

하다 yra vienas dažniausių ir universaliausių veiksmažodžių korėjiečių kalboje. Jis reiškia „daryti“ ir yra jungiamas su daugybe daiktavardžių, kad sudarytų naujus veiksmažodžius, pavyzdžiui, 공부하다 (mokytis) ir 요리하다 (gaminti maistą).

Dalelė, pridedama prie asmens ar gyvūno, nurodanti veiksmo gavėją. Ji reiškia „kam“ arba „iš ko“ ir vartojama šnekamojoje korėjiečių kalboje.

Vartojama nurodyti, kad vienas veiksmas ar įvykis vyksta po kito. Jungiama prie daiktavardžių, žyminčių laiką ar įvykius.

Vartojama norint pasakyti, ar esate ką nors patyrę, ar ne. Tai atitinka anglišką „have/haven't ever...“.

Išreiškia, ar veiksmas yra įmanomas, arba ar kas nors turi gebėjimą jį atlikti. -ㄹ 수 있다 reiškia „galiu“, o -ㄹ 수 없다 reiškia „negaliu“.

Veiksmažodžio galūnė, turinti dvi pagrindines reikšmes: pasiūlymo išreiškimą („Ar galėtume...?“) ir svarstymą arba klausimą sau („Įdomu, ar...“).

Nurodo judėjimo tikslą. Ši konstrukcija naudojama pasakyti, kad kažkas kažkur eina ar atvyksta tam, kad atliktų tam tikrą veiksmą.

Vartojama reiškiant veiksmo tikslą ar ketinimą. Verčiama kaip „tam, kad“ arba „siekiant“.

Išreiškia kalbėtojo ketinimą ar planą ką nors daryti.

Dalelė, nurodanti kryptį (link), priemonę (būdu / su) arba būsenos pasikeitimą (kaip / į).

Išreiškia, kad veiksmas ar būsena yra pakankami arba priimtini. Tai atitinka „tau tereikia...“ arba „galima...“.

-십시오 yra oficialus ir mandagus būdas paprašyti ką nors atlikti. Jis dažnai vartojamas viešuose pranešimuose, darbuotojų bendraujant su klientais arba rodant didelę pagarbą klausytojui.

Tai būdvardžių galūnės, kurios pridedamos prie veiksmažodžių ir būdvardžių kamienų, kad jie galėtų apibūdinti daiktavardį. Konkreti naudojama galūnė (-ㄴ/은, -는 arba -ㄹ/을) priklauso nuo laiko ir to, ar kamienas yra veiksmažodis, ar būdvardis.

Išreiškia kalbėtojo valią ar ketinimą (aš padarysiu) arba prielaidą apie situaciją (tai turi būti / atrodo, kad).

Used to describe someone else's (a third person's) desire or wish to do something. It is the third-person equivalent of -고 싶다.

Priesaga, jungiama prie veiksmažodžių ir būdvardžių šaknų, kad paverstų juos daiktavardžiais – panašiai kaip anglų kalbos galūnė „-ing“.

Naudojama veiksmo tikslui išreikšti, reiškiantis „tam, kad“ arba „dėl kažko“.

Vartojama klausimams su veiksmažodžiais sudaryti. Ši forma yra švelnesnė ir labiau apmąstanti nei įprastas „-아/어요?“ klausimas, tarsi klausiant savęs ar tiesiog smalsaujant.

Neformali klausiamoji forma, vartojama su artimais draugais ar jaunesniais žmonėmis. Tai yra paprastosios kalbos (반말) dalis.

Daiktavardžius sudaranti galūnė, jungiama prie veiksmažodžių, reiškianti „kažko darymo procesą“ arba „tai, ką kas nors daro“.

Galūnė, naudojama tiesioginiam nurodymui duoti paprasta kalbos forma arba sutrumpintai nurodymui cituoti kasdienėje kalboje.

-마다 yra dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, nurodanti, kad veiksmas ar būsena taikomi kiekvienam to daiktavardžio atvejui. Tai atitinka lietuvių kalbos „kiekvienas“ arba „kas“.

Dalelytelė, jungiama prie daiktavardžių, reiškianti „tik“ arba „vien“, išskirianti vieną dalyką iš galimų variantų.

Dalelė, pridedama prie vardo, besibaigiančio priebalsiu, norint ką nors pašaukti ar kreiptis, dažniausiai į artimą draugą ar jaunesnį asmenį.

Vartojama norint išreikšti bandymą arba patirtį atliekant veiksmą.

Išreiškia nuomonę ar vertinimą apie kažką remiantis išvaizda, reiškia „atrodo kaip“ arba „panašu į“.

Nurodo, kad veiksmas atliekamas kieno nors kito labui.

Išreiškia, kad situacija ar veiksmas įvyksta nepriklausomai nuo sąlygos ar veiksmo, nurodyto ankstesniame sakinio dėmenyje. Tai verčiama kaip „net jei“ arba „nepriklausomai nuo“.

Jungiamoji galūnė, naudojama priežasčiai („nes“, „todėl“) išreikšti arba dviem nuosekliems, susijusiems veiksmams sujungti („ir tada“).

Išreiškia būtinąją sąlygą („tik jei/kai“) arba, sujungus su 하다/되다, įsipareigojimą („privalėti/turėti“).

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas yra būtinas arba privalomas. Tai atitinka angliškus „must“ arba „have to“.

Išreiškia įsipareigojimą arba būtinybę ir reiškia „privalėti“ arba „turėti“.

Nurodo veiksmo šaltinį, kai tas šaltinis yra asmuo ar kitas gyvas padaras. Tai verčiama kaip „iš (asmens)“.

Naudojama po daiktavardžio, norint parodyti, kad veiksmas ar būsena vyksta, reiškia „viduryje“ arba „metu“.

Gramatikos modelis, naudojamas išreikšti negalėjimą arba neįmanomumą, reiškiantis „negaliu“ arba „nesugebu“.

Priesaga, jungiama prie daiktavardžių (ypač susijusių su skaičiais, laiku ar kiekiu), reiškianti „apie“, „maždaug“ arba „apytiksliai“.

Jungiamasis prieveiksmis, naudojamas sujungti du sakinius ir nurodyti, kad pirmasis sakinys yra antrojo priežastis. Jis verčiamas kaip „taigi“, „todėl“ arba „štai kodėl“.

Palyginame „-까지“, žyminčią ribos ar trukmės pabaigą (iki), su „-에“, žyminčia paprastą tikslą arba konkretų laiko tašką (į/ties).

Nurodo trukmę arba laikotarpį, kurio metu tęsiasi veiksmas ar būsena. Tai verčiama kaip „per“, „metu“ arba „kol“.

Universalus veiksmažodis, turintis dvi pagrindines reikšmes: „tapti“ (nurodantis būsenos pasikeitimą) ir „būti leidžiama / tinka“ (nurodantis leidimą arba galimybę).

Nurodo laiką, kada įvyksta veiksmas arba būsena, atitinka „kada“ arba „tuo metu, kai“.

Nurodo, kad kažkas yra matoma (gali būti pamatytas) arba kad kažkas ar kažkas atrodo tam tikru būdu.

Dalelytės, reiškiančios „nuo“. -부터 naudojama laiko ar sekos pradžios taškui, o -에서 – veiksmo pradžios vietai nurodyti.

Šie trys žodžiai naudojami klausti „kas“ arba „kuris“. 어떤 klausia apie savybes („koks“), 무슨 prašo nustatyti dalyką iš daugybės galimybių („kas“), o 어느 naudojamas pasirinkti iš riboto variantų skaičiaus („kuris“).

Vietos dalelyčių -에 (statiška vieta / tikslas), -에서 (veiksmo vieta / kilmė) ir -로 (kryptis / priemonė) palyginimas.

Padeda atskirti gramatinį veiksnį (이/가), kuris atlieka veiksmą, nuo temos (은/는), kuri nurodo, apie ką yra sakinys.

Trys dalelytės, reiškiančios „kam (asmeniui)“, kurios skiriasi mandagumo lygiu. 한테 yra neformali, 에게 – formali/rašytinė, o 께 – pagarbi.

Dalelytė, nurodanti įrankį ar būdą („su“, „būdu“), judėjimo kryptį („į“, „link“) arba būsenos pasikeitimą („į“).

Tai pažyminio forma, apibūdinanti daiktavardį būtojo laiko veiksmažodžiu. Ji išverčiama kaip „dalykas, kurį (veiksnys) padarė“ arba „faktas, kad (veiksnys) padarė“.

Vartojama nusakyti, kiek laiko praėjo nuo veiksmo (pvz., „Praėjo 3 metai nuo...“). Taip pat gali būti vartojama su būdvardiniais veiksmažodžiais, reiškianti „ar“ (pvz., „Nežinau, ar tai didelis“).

Išreiškia ateities planus, ketinimus ar spėjimus, panašiai kaip „will“ arba „going to“.

Trijų ateities laiko galūnių palyginimas: -ㄹ 거예요 bendriems planams ir spėjimams, -겠어요 tvirtam ketinimui ir oficialiems spėjimams, bei -ㄹ게요 reaguojantiems sprendimams ir kalbėtojo pažadams.

Daiktavardį modifikuojanti veiksmažodžio galūnė, nurodanti būsimą veiksmą ar būseną.

Išreiškia planą arba ketinimą ką nors nuveikti ateityje.

Išreiškia „tik“, „tiesiog“ arba „nieko daugiau“, pabrėžiant, kad tam tikras veiksmas ar būsena yra vieninteliai.

Palyginami -ㄹ 수 있다, vartojamą bendriems gebėjimams ir galimybėms, su -ㄹ 줄 알다, vartojamu konkrečiai išmoktiems įgūdžiams ir žinojimui, kaip ką nors atlikti.

Išreiškia galimybę, reiškiantį, kad kažkas „gali“ įvykti arba būti tiesa.

Išreiškia būsimą planą ar tvarkaraštį, dažnai su oficialiu ar formaliu atspalviu.

Išreiškia veiksmo būtinybę (ar jos nebuvimą).

Neformali sakinio pabaiga, kurią kalbantysis (aš/mes) naudoja pažadui arba staigiam sprendimui išreikšti, dažnai atsakant pašnekovui arba reaguojant į situaciją.

Vartojama dvejojant ar svarstant, ar atlikti vieną veiksmą. Tai atitinka lietuvišką „ar daryti, ar ne“ arba „ar turėčiau...“.

Išreiškia veiksmą, atliekamą dėl susirūpinimo ar baimės, kad gali įvykti tam tikras įvykis. Tai verčiama kaip „bijodamas, kad...“, „nerimaudamas, kad...“ arba „kad tik ne...“.

Išreiškia neapibrėžtą ketinimą ar mintį ką nors daryti, pavyzdžiui, „galvoju...“ arba „svarstau...“.

Išreiškia kalbėtojo ketinimą („I'm going to...“) arba klausia klausytojo ketinimo („Do you want to...?“) kasdieniu, neformaliu būdu.

Išreiškia proporcingą ryšį, atitinkantį anglišką „the more..., the more...“.

Naudojama netikrumui ar spėjimui apie būsimą veiksmą ar būseną išreikšti, panašiai kaip „ar“ arba „jei“.

Išreiškia spėjimą arba galimybę apie esamą ar būsimą situaciją, panašiai kaip angliški „might“ ar „may possibly“. Tai rodo kalbančiojo neaiškumą dėl rezultato.

Galūnė -ㅁ (arba -음) yra nominalizatorius, kuris paverčia veiksmažodžius ir būdvardžius daiktavardžiais. Ji dažniausiai vartojama nurodyti būseną, faktą ar sąvoką ir yra įprasta oficialiame rašte, pavadinimuose bei oficialiuose pranešimuose.

Oficiali veiksmažodžio galūnė, naudojama mandagiai pasiūlyti kažką daryti kartu, reiškianti „padarykime...“.

Jungiamoji galūnė, naudojama priežasčiai ar pagrindui nurodyti, ypač kai po jos eina įsakymas, pasiūlymas ar raginimas.

Veiksmažodžio galūnė, išreiškianti tikslą einant į vietą arba iš jos grįžtant. Ji reiškia „tam, kad“ ir po jos visada eina judėjimo veiksmažodis.

Vartojama norint išreikšti kalbėtojo svarstymus ar klausimus sau apie būsimą įvykį ar galimybę. Tai panašu į „įdomu, ar...“ ir dažnai vartojama kalbant su savimi.

Išreiškia ketinimą kažką daryti, kuris buvo nutrauktas arba pakeistas, todėl buvo atliktas kitas veiksmas.

Išreiškia sąlygą planuojamam veiksmui ir reiškia „jei norite“ arba „norint“.

Jungiamoji galūnė, reiškianti sąlygą („jei“) arba bendrą laiką („kai“).

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas ar būsena nėra leidžiami arba yra draudžiami. Tai atitinka „negalima“, „neturėtų“ arba „nėra gerai, jei...“.

Vartojama išreikšti du veiksmus ar būsenas, vykstančius tuo pačiu metu, kuriuos atlieka arba turi tas pats subjektas. Tai verčiama kaip „while“ arba „as“.

Oficiali jungiamoji forma, vartojama loginei priežasčiai ar pasekmei išreikšti, panaši į „nes“ arba „todėl“. Dažniausiai naudojama rašytinėje kalboje.

Infiksas, pridedamas prie veiksmažodžių ir būdvardžių kamienų, siekiant parodyti pagarbą sakinio veikėjui.

Netiesioginės kalbos priesaga, naudojama perteikti tai, ką kažkas pasakė, kai originalus sakinys baigiasi daiktavardžiu ir jungtimi 이다.

Vartojama nurodyti, kad vienas veiksmas įvyksta užbaigus kitą.

Vartojama norint išreikšti spėjimą, prielaidą ar nuomonę apie situaciją. Tai verčiama kaip „atrodo, kad...“ arba „manau, kad...“.

Ši konstrukcija turi dvi pagrindines reikšmes: pasakyti, kad nemokate atlikti veiksmo (pavyzdžiui, vairuoti ar plaukti), arba pasakyti, kad nežinojote apie tam tikrą faktą ar situaciją.

Vartojama norint pasakyti, kad mokate ką nors daryti (gebėjimas), arba kad manote ar darote prielaidą, jog kažkas yra vienaip ar kitaip, dažnai klaidingai. Būtajame laike tai dažnai reiškia „maniau, kad...“ apie tai, kas pasirodė esą netiesa.

Jungiamoji galūnė, naudojama pateikti aplinkybes, parodyti kontrastą („bet“) arba išreikšti lengvą nuostabą.

Vartojama užduoti klausimą sau arba švelniai paklausti kito žmogaus. Tai perteikia svarstymo ar apmąstymo jausmą, tarsi mąstytumėte garsiai.

Naudojama sujungti du sakinius. Ji gali suteikti foninės informacijos antrajam sakiniui (kaip „...ir todėl...“ arba „...bet...“) arba parodyti kontrastą tarp dviejų sakinių.

Jungiamoji galūnė, naudojama neapibrėžtumui išreikšti arba klausimui įterpti, reiškianti „ar“.

Jungiamoji galūnė, naudojama veiksmažodžiams ar būdvardžiams sujungti, reiškianti „arba“.

Pokalbio pabaiga, reiškianti „jei“ arba „kai“ (kai po jos eina paliepimas ar pasiūlymas), arba nurodanti priežastį, panašiai kaip „nes“ arba „žinai...“.

Priesaga, jungiama prie būdvardžių kamienų, kad jie taptų prieveiksmiais, panašiai kaip „-ly“ anglų kalboje.

Vartojama išvaizdai ar įspūdžiui apibūdinti, panašiai kaip lietuvių kalbos „atrodo“. Jungiama su būdvardžiais ir remiasi vizualiniu stebėjimu.

Vartojama, kai veiksmo užbaigimas veda prie naujo atradimo, suvokimo ar situacijos. Tai verčiama kaip „atlikus...“ arba „dabar, kai padariau...“.

Išreiškia, kad tam tikras rezultatas ar būsena seka užbaigus veiksmą. Tai reiškia „po to, kai padarai“ arba „kai tik... padaryta“.

Nurodo, kad vienas veiksmas yra užbaigiamas prieš pradedant kitą. Tai pabrėžia įvykių seką.

Nurodo, kad veiksmas pagaliau buvo užbaigtas, dažnai netyčia arba po tam tikrų sunkumų, pasiekiant galutinį rezultatą.

Šie modeliai išreiškia norą ką nors daryti. Pasirinkimas priklauso nuo veiksnio: „-고 싶다“ vartojamas pirmajam (aš/mes) ir antrajam (tu, klausimuose) asmeniui, o „-고 싶어하다“ naudojamas apibūdinti trečiojo asmens (jis/ji/jie) norus.

Vartojama sujungti du veiksmus nuosekliai, nurodant, kad antrasis veiksmas įvyksta tik visiškai užbaigus pirmąjį. Tai dažnai pabrėžia pirmojo veiksmo užbaigimą kaip būtiną žingsnį antrajam.

Išreiškia pasikartojantį veiksmą ar įprotį, panašiai kaip „dažnai darau“ arba „anksčiau darydavau“.

Vartojama norint išreikšti naują suvokimą, atradimą ar lengvą nustebimą dėl fakto ar situacijos. Tai panašu į lietuviškus posakius „O, suprantu!“, „Tai štai kaip!“, „Nežinojau to!“.

Vartojama reikšti „(daiktavardžio) labui, dėl“ arba „siekiant (atlikti veiksmą)“. Ši forma nurodo tikslą arba asmenį ir daiktą, kuriam atliekamas veiksmas teikia naudos.

Vartojama norint stipriai paneigti ar atmesti teiginį, dažnai su „jokiu būdu“, „priešingai“ arba „ar tu juokauji?“ atspalviu. Tai paneigia ankstesnę mintį ir po jos paprastai eina tikroji situacija.

Vartojama pripažinti, kad kažkas yra tiesa, bet tada pridedamas prieštaraujantis teiginys ar išlyga. Tai atitinka „tiesa, kad... bet...“ arba „pripažįstu, kad... tačiau...“.

Nurodo, kad veiksmas ar būsena kartais įvyksta, arba prideda kitą savybę ar veiksmą situacijai, panašiai kaip „taip pat“ arba „net“.

Išreiškia sprendimą, planą ar pasiryžimą ką nors daryti.

Vartojama nurodyti veiksmo priežastį, dažniausiai pagrįstą tiesioginiu kalbėtojo stebėjimu ar patirtimi.

Dalelytė, pridedama prie daiktavardžių, nurodanti, kad veiksmas ar būsena apsiriboja ta grupe, reiškianti „tarpusavyje“.

Dalelytė, vartojama po daiktavardžių pasirinkimams nurodyti („arba“), parodyti, kad kiekis didesnis nei tikėtasi („net“), kartu su klausiamaisiais žodžiais reikšti „bet kas / bet koks“, arba pasiūlyti neįpareigojančią idėją („ar ką nors panašaus“).

Netiesioginės kalbos galūnė, naudojama klausimui perteikti arba pacituoti.

Netiesioginės citatos galūnė, naudojama klausimui perteikti.

Sakinio pabaigos forma, naudojama išreikšti lengvą nuostabą ar suvokimą sužinojus ką nors naujo.

Vartojama nurodyti, kad veiksmas atliekamas pakeliui į pagrindinį tikslą.

Vartojama paaiškinti metodą, procesą arba vienintelį galimą būdą tam tikram veiksmui atlikti. Pažodžiui tai reiškia „tai yra būdas kažką daryti“.

Naudojama apibūdinti vietą pagal ten vykstantį veiksmą. Tai sujungia veiksmažodžio modifikatorių -는 su daiktavardžiu 데 (vieta).

Nurodo trukmę, per kurią vyksta veiksmas. Tai atitinka angliškus žodžius „while“ arba „during“.

„-는 법이다“ turi dvi pagrindines reikšmes. Pirmoji nurodo „būdą“ arba „kaip“ kažką daryti, aprašant metodą. Antroji naudojama nusakyti bendrą tiesą ar natūralų dėsnį, panašiai kaip „natūralu, kad...“ arba „taisyklė, kad...“.

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas šiuo metu vyksta, reiškiantis „darau“ arba „esu procese“.

Išreiškia, kad kažkas linkę būti tam tikru būdu arba yra labiau linkę į tam tikrą pusę, nepateikiant absoliutaus teiginio.

Sakinio pabaigos forma, naudojama pranešant kito asmens žodžius. Ji verčiama kaip „(kažkas) pasakė, kad...“ arba „sakoma, kad...“.

Jungiamoji galūnė, naudojama pateikti aplinkybėms prieš kitą sakinį, parodyti kontrastą („bet“) arba išreikšti lengvą nustebimą.

Vartojama nurodyti, kad vienas veiksmas yra pertraukiamas kito arba kad veiksmo eiga pasikeičia į kitą.

Išreiškia prielaidą arba spėjimą, panašiai kaip „tarkime...“, „darant prielaidą, kad...“ arba „tarkime, kad...“. Tai naudojama laikinai priimti sąlygą kaip teisingą, norint tęsti diskusiją arba pagrįsti savo mintį.

Ši konstrukcija naudojama norint perteikti kito asmens pasakytus žodžius. Tai atitinka lietuvių kalbos „sakė, kad...“ arba „sako, kad...“.

Priesaga, pridedama prie daiktavardžių, sukurianti būdvardį, reiškiantį, kad subjektas turi idealias to daiktavardžio savybes ar charakteristikas, panašiai kaip lietuvių kalbos priesagos „-iškas“ ar „-ingas“.

Nurodo greitį arba pasiskirstymą, atitinkantį lietuvišką „po“ arba „už“. Jis pridedamas prie daiktavardžių, nurodančių matavimo vienetą, laiką ar kiekį.

Priesaga, naudojama tam tikriems daiktavardžiams paversti pasyviniais veiksmažodžiais, nurodanti, kad veiksnys patiria veiksmą, dažnai neigiamą ar nepageidaujamą.

Nurodo, kad veiksmas atliekamas „kaip“ arba „pagal“ prieš tai einantį daiktavardį ar veiksmažodį.

Išreiškia pakeitimą („vietoj“), kompensaciją („mainais į“) arba kontrastą („kita vertus“).

Retrospektyvinis daiktavardžio modifikatorius, naudojamas apibūdinti veiksmui, kuris praeityje buvo atliekamas pakartotinai, vyko arba buvo įprastas.

Sužinokite apie subtilius skirtumus tarp būtojo laiko daiktavardžių modifikatorių -던, -았/었던 ir -ㄴ/은, kad galėtumėte apibūdinti įvairias praeities patirtis, pavyzdžiui, pasikartojančius, nebaigtus ar užbaigtus veiksmus.

-도록 yra jungiamoji galūnė, naudojama tolesnio veiksmo tikslui parodyti, panašiai kaip „kad“ arba „tam kad“. Ji taip pat gali būti naudojama nusakyti veiksmo ribai ar laipsniui, reikšdama „iki tokio lygio, kad“ arba „iki“.

Vartojama norint pasakyti, kad bet koks pasirinkimas iš dviejų ar daugiau variantų yra tinkamas arba kad rezultatas nesikeičia, nepriklausomai nuo veiksmo ar būsenos. Dažnai verčiama kaip „nesvarbu, kas/kas/kada ir t. t.“ arba „arba... arba...“.

-(으)라고 vartojama netiesiogiai pacituoti įsakymą, prašymą ar nurodymą. Tai atitinka pasakymą, kad kažkas liepė, nurodė ar paprašė ką nors padaryti.

Netiesioginės kalbos konstrukcija, naudojama nurodymams ar teiginiams su „이다“ perteikti.

Dalelė, jungiama prie daiktavardžių, nurodanti, kad pasirenkamas antras pagal gerumą arba ne pats idealiausias variantas. Ji verčiama kaip „bent jau“, „net jei tai tik“ arba „kažkas panašaus“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, norint juos pristatyti apibrėžimui ar paaiškinimui, reiškianti „tai, kas vadinama...“ arba „kalbant apie...“.

Vartojama išreikšti nuostabai, susižavėjimui ar staigiam suvokimui sužinojus ką nors naujo apie daiktavardį. Tai tarsi sakyti „O, tai visgi...!“ arba „Matau, kad tai...!“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžio, nurodanti statusą, kvalifikaciją ar vaidmenį, kuriame kažkas atliekama. Ji verčiama kaip „kaip“ arba „einant ... pareigas“.

Nurodo priemonę, įrankį ar būdą, naudojamą veiksmui atlikti. Tai verčiama kaip „naudojant“, „su“ arba „per“.

Vartojama norint pasakyti, kad du dalykai yra lygūs kiekiu, laipsniu ar mastu. Tai verčiama kaip „tiek, kiek“, „tiek... kiek“ arba „iki tokio laipsnio, kad“.

Dalelytė, reiškianti „tik“ arba „nieko daugiau, tik“. Ji jungiama prie daiktavardžio, o po jos visada turi eiti neigiamas veiksmažodis arba būdvardis (pvz., 없다, 안, 못).

Dalelytė, vartojama po asmens vardo ar įvardžio, reiškianti „kam“ arba „į ką“, ypač vartojama su kalbėjimo ar dėmesio nukreipimo veiksmažodžiais.

Dalelytelis, pridedamas prie daiktavardžių, reiškiantis „tik“ arba „vien“, pabrėžiant išskirtinumą.

Priesaga, pridedama prie kai kurių daiktavardžių, kad paverstų juos būdvardžiais, reiškianti „būti panašiam į“ arba „turėti to daiktavardžio savybę“.

Formali galūnė, naudojama sujungti prieštaraujančius sakinius, reiškianti „bet“ arba „tačiau“. Ji taip pat naudojama mandagiai pateikti prašymą ar klausimą.

Priesaga, jungiama prie kai kurių daiktavardžių ir sudaranti priežastinį veiksmažodį, reiškiantį „priversti daryti“ arba „sukelti kokį nors veiksmą“.

Nurodo, kad veiksmas ar būsena progresuoja arba tęsiasi laikui bėgant, judant iš dabarties į ateitį. Tai taip pat gali reikšti veiksmo atlikimą ir tada pasitraukimą iš vietos.

Išreiškia veiksmą, po kurio objektas yra paimamas arba atnešamas į kitą vietą.

Nurodo, kad veiksmas yra atliktas ir jo rezultatas išlaikomas, arba kad veiksmas atliekamas ruošiantis ateičiai.

Naudojama prašant pašnekovo atlikti veiksmą paties kalbančiojo naudai. Ši forma sujungia veiksmažodį su 달다 („prašyti“), sukurdama reikšmę „padaryk [veiksmažodis] dėl manęs“.

Gramatinė konstrukcija, naudojama pranešant, kad kažkas paprašė kalbančiojo atlikti veiksmą jų naudai.

Rodo, kad veiksmas atliekamas iš anksto ateičiai arba kad išlaikoma po veiksmo atsiradusi būsena.

Pagarbi -아/어 주다 forma, naudojama išreikšti veiksmą, atliekamą aukštesnio socialinio statuso asmeniui.

Nurodo visišką veiksmo užbaigimą, dažnai perteikiant palengvėjimą, kad našta dingo, arba apgailestavimą bei nuostabą, kad kažkas įvyko negrįžtamai.

Išreiškia naują atradimą, suvokimą ar vertinimą, atlikus veiksmą. Tai yra „-아/어 보다“ (išbandyti) ir „-니까“ (nes / kai) derinys.

Palyginimas tarp „-아/어 보다“, vartojamo bandant atlikti veiksmą ar įgyjant patirties, ir „-아/어 보이다“, vartojamo apibūdinant, kaip kas nors atrodo.

Išreiškia, kad veiksmas ar būsena tęsiasi nuo praeities iki dabar. Taip pat gali reikšti veiksmo atlikimą ir atėjimą link kalbėtojo ar tam tikro atskaitos taško.

Šie modeliai rodo, kad veiksmas atliekamas kaip paslauga kažkam kitam. Pasirinkimas tarp -아/어 주다 ir mandagios formos -아/어 드리다 priklauso nuo asmens, kuriam teikiama paslauga, socialinio statuso.

Ši forma vartojama sujungti dviem veiksmams, kai pirmasis veiksmas pabaigiamas, o jo rezultatas perkeliamas į kitą vietą, kur atliekamas antrasis veiksmas. Tai reiškia, kad tarp veiksmų pasikeičia vieta.

Išreiškia leidimą arba galimybę, verčiamą kaip „galima“ arba „leidžiama“.

Vartojama norint išreikšti, kad veiksmas ar būsena yra būtina arba privaloma. Abi formos reiškia „privalėti“ arba „reikėti“. Forma „-아/어야 되다“ dažnesnė šnekamojoje kalboje, o „-아/어야 하다“ – rašytinėje kalboje.

Vartojama norint išreikšti prievolę, pareigą ar būtinybę. Tai korėjietiškas atitikmuo žodžiams „must“, „should“ arba „have to“.

Išreiškia stiprią prievolę arba būtinybę, panašiai kaip „must“ arba „have to“. Taip pat gali nurodyti būtiną sąlygą, kurią reikia įvykdyti.

Išreiškia asmeninį suvokimą arba pasiryžimą ką nors daryti; „turėčiau...“, „man reikia...“

Vartojama su būdvardžiais, reiškiant „tapti“ arba „pasidaryti“ (pvz., pasidaryti šiltesniam), arba su kai kuriais veiksmažodžiais pasyviajai rūšiai sudaryti (pvz., būti parašytam).

Daiktavardį modifikuojanti forma, naudojama apibūdinti praeities veiksmą ar būseną, kuri yra visiškai pasibaigusi ir nesusijusi su dabartimi. Ji verčiama kaip „buvo“ arba „kadaise buvo“.

Išreiškia norą ar viltį, kad situacija būtų kitokia nei dabar, arba kad įvyktų kas nors ateityje.

Išreiškia tvirtą spėjimą ar prielaidą apie tai, kas įvyko praeityje. Tai panašu į angliškus posakius „must have“ arba „would have“.

Priesaga, pridedama prie daiktavardžio (dažniausiai nurodančio pinigų sumą arba laiko vienetą), nurodanti už tą vertę gaunamą kiekį.

Vartojama nurodyti temą ar dalyką, apie kurį kalbama, panašiai kaip lietuvių kalbos prielinksniai „apie“ ar „susiję su“.

Vartojama nurodyti, kad kažkas pridedama prie daiktavardžio, arba nurodyti vietą, kurioje atliekamas veiksmas, pavyzdžiui, padėjimas ar rašymas. Tai verčiama kaip „ant viršaus“, „be to“ arba „į/prie/ant“.

Daiktavardinė galūnė, paverčianti veiksmažodžius ir būdvardžius daiktavardžiais. Ją dažnai sutiksite oficialiuose raštuose, iškabose ir kalbant apie abstrakčias sąvokas. Ji turi kitokį atspalvį nei įprastesnė galūnė -기.

Veiksmažodžio galūnė, turinti dvi pagrindines reikšmes: sujungti du veiksmus, vykstančius vienas po kito („as soon as“), arba pasiūlyti atlikti veiksmą kartu („let's“) neformaliame kontekste.

Netiesioginės kalbos forma, naudojama pranešti apie pasiūlymą.

Sakinio pabaigos forma, naudojama patvirtinti informaciją, kurią, kaip mano kalbėtojas, klausytojas jau žino.

Neigiama liepiamoji forma, naudojama nurodyti kažko nedaryti. Tai yra paprastosios formos (해라체) dalis, kurią dažniausiai vartoja vyresni žmonės kalbėdami su jaunesniais, rašytinėje kalboje arba tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skelbimuose ar cituojant kito žodžius.

Vartojama pranešant arba cituojant neigiamą liepiamąją nuosaką, reiškianti, kad kažkas kažkam pasakė kažko nedaryti.

Vartojama norint pasakyti, kad kažko daryti nebūtina arba nėra prievolės. Tai atitinka lietuviškus pasakymus „nebūtina“ arba „nereikia“.

Priesaga, pridedama prie skaičiaus ar kiekio, nurodanti daikto vertę, kainą ar nominalą.

Vartojama lyginant ką nors ar ką nors su daiktavardžiu, išreiškiant išvaizdos, elgesio ar savybių panašumą. Tai atitinka lietuviškus žodžius „kaip“ arba „lyg“.

Gramatikos ir žodyno sistema, naudojama pagarbai parodyti sakinio veikėjui, dažniausiai vyresniam ar aukštesnio socialinio statuso asmeniui.

Formalus jungiamasis prieveiksmis, reiškiantis „tačiau“ arba „bet“, naudojamas sakiniui, kuris prieštarauja ankstesniam, pradėti.

Jungiamasis prieveiksmis, reiškiantis „tada“ arba „tokiu atveju“, naudojamas susieti teiginį su logiška pasekme ar pasiūlymu.

Jungiamasis prieveiksmis, reiškiantis „bet“ arba „tačiau“ kontrastui parodyti, arba „beje“ temai pakeisti.

Pagarbi dalelytė, reiškianti „kam“ (asmeniui), vartojama, kai gavėjas yra aukštesnio statuso asmuo.

Pagarbus subjekto žymuo, vartojamas vietoj 이/가, kai subjektas yra asmuo, kuriam reikia rodyti pagarbą.

„데“ yra daiktavardis, reiškiantis „vieta“, „taškas“ arba „padėtis“. Jis gali nurodyti fizinę vietą, tam tikrą dalyko dalį arba situaciją ir dažniausiai yra apibūdinamas prieš jį einančia sakinio dalimi.

Išreiškia laiko trukmę, praėjusią nuo veiksmo atlikimo. Dažniausiai vartojama su veiksmažodžiais, tokiais kaip 되다 (tapti), 넘다 (viršyti) ir 지나다 (praeiti).

-ㄹ 만하다 vartojama dviem pagrindinėms idėjoms išreikšti: kad veiksmas yra „vertas atlikti“ dėl savo vertės ar kokybės, arba kad situacija ar reakcija yra „pagrįsta“ ar „suprantama“ atsižvelgiant į aplinkybes.

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas ar įvykis beveik įvyko, bet galiausiai neįvyko.

Išreiškia, kad veiksmas ar būsena yra „iki tokio laipsnio, kad...“ arba „taip..., kad...“. Tai naudojama apibūdinti kažko mastą pateikiant palyginamą situaciją ar pasekmę.

Vartojama, kai pirmasis sakinys, išreiškiantis kalbėtojo ketinimą ar tvirtą prielaidą apie ateitį, tampa priežastimi pasiūlymui, paliepimui ar pasiūlymui antrajame sakinyje. Tai verčiama kaip „kadangi aš...“ arba „kadangi tikriausiai bus...“.

Išreiškia priežastį, dažnai su atradimo atspalviu, kai kažkas sužinoma kaip pirmojo sakinio veiksmo rezultatas. Galima vartoti teiginiuose, klausimuose ir liepiamojoje nuosakoje.

Vartojama apibūdinti veiksmą, kurį kažkas planavo ar ketino atlikti, bet nebaigė. Ši forma modifikuoja paskesnį daiktavardį.

Vartojama nurodyti, kad kalbantysis ką tik ruošėsi kažką daryti, dažnai kai įvyksta kitas įvykis arba kas nors kitas tai paminėjo. Tai atitinka lietuviškus posakius „ką tik ruošiausi...“ arba „tik ketinau...“.

Jungiamoji dalelytė, reiškianti „ir“ (vardijant faktus) arba „kol“ (kai veiksmai vyksta vienu metu), dažniausiai vartojama oficialioje kalboje arba rašytiniame korėjiečių kalbos tekste.

Išreiškia antrojo veiksmo atlikimą pasinaudojant pirmojo veiksmo suteikta proga.

Išreiškia tai, kad įvertinus situacijos detales, rezultatas yra lygiavertis arba gali būti laikomas tam tikru rezultatu. Tai verčiama kaip „tai tarsi...“, „tai tas pats, kas...“ arba „galima sakyti, kad...“.

Vartojama norint išreikšti veiksmą, kai apsimetama, kad kažkas daroma arba esama tam tikroje būsenoje, panašiai kaip „apsimesti, kad...“.

Vartojama norint išreikšti, kad vienas veiksmas atliekamas dėl dviejų ar daugiau priežasčių ar tikslų, panašiai kaip „taip pat“ arba „be to“.

Išreiškia, kad veiksmą verta atlikti arba kad būsena ar kokybė yra priimtina, pagrįsta ar pakenčiama.

Vartojama norint pasakyti, kad kažkas „beveik“ įvyko. Tai apibūdina situaciją, kuri buvo labai arti įvykio, bet galiausiai neįvyko.

Reiškia „ne tik A, bet ir B“ bei prideda susijusios papildomos informacijos.

Išreiškia nuostabą sužinojus faktą, apie kurį anksčiau nebuvo žinoma, reiškiantį „nežinojau, kad...“ arba „neturėjau supratimo, kad...“.

Išreiškia ankstesnę prielaidą ar įsitikinimą, reiškiantį „maniau, kad...“ arba „buvau įsitikinęs, kad...“. Tai gali reikšti, kad prielaida buvo klaidinga arba kad viskas įvyko taip, kaip tikėtasi.

Išreiškia žinojimą arba nežinojimą apie neaiškią informaciją, pavyzdžiui, įterptą klausimą (kas, ką, kur ir t. t.) arba „ar“ sakinį.

Gramatikos modelis, naudojamas paversti cituojamą teiginį ar mintį daiktavardine fraze, reiškiančia „faktas, kad...“ arba „mintis, kad...“.

Išreiškia abejingumą veiksmui ar būsenai, reiškia „ar... ar ne“.

Tai yra -거나 sutrumpinimas, naudojamas išreikšti, kad pasirinkimas tarp dviejų priešingų veiksmų ar būsenų neturi įtakos pagrindiniam sakiniui. Tai verčiama kaip „nesvarbu, ar... ar...“ arba „nepriklausomai nuo to, ar...“.

Tai posakis, vartojamas norint parodyti, kad kalbėtojui visiškai nesvarbu, ar veiksmas įvyks, ar ne. Rezultatas ar tolesnis veiksmas dėl to nepasikeičia.

Išreiškia būsenos ar situacijos pasikeitimą, reiškiantį „tapti“, „pavykti“ arba „galiausiai kažką padaryti“.

Priežasties raiška, naudojama norint pasakyti, kad kažką priverčiate ar leidžiate daryti, arba sukeliate tam tikrą būseną.

Išreiškia stiprų kalbėtojo norą ar ryžtą ką nors padaryti, panašiai kaip „tikrai padarysiu...“ arba „esu pasiryžęs...“

Išreiškia priežastį, panašiai kaip „nes“ arba „dėl“.

Oficiali išraiška, vartojama išreikšti vilčiai ar norui, kad įvyktų koks nors įvykis ar būsena.

Formalus arba literatūrinis gramatikos modelis, vartojamas priežasčiai nurodyti, panašiai kaip „kadangi“ arba „nes“.

Priesaga, pridedama prie tam tikrų daiktavardžių, reiškianti „kiek tik leidžia“ arba „kiek tik įmanoma“.

Formali jungiamoji galūnė, reiškianti „bet“ arba „nors“, naudojama dviem sakinio dalims priešpriešinti.

Išreiškia, kad veiksmas yra beprasmis arba veltui, nes rezultatas bus toks pat, nesvarbu, ar veiksmas atliekamas, ar ne.

Vartojama spėjimui ar prielaidai išreikšti, remiantis stebimu faktu ar situacija. Tai atitinka lietuviškus posakius „atrodo, kad...“ arba „panašu, kad...“.

-na-ma vartojama norint pasakyti, kad nors tai nėra geriausias ar labiausiai pageidaujamas variantas, jis vis tiek priimamas kaip patenkinama alternatyva arba paskutinė išeitis. Tai perteikia „bent jau“ arba „net jei tai tik...“ reikšmę.

Naudojama palyginti dviem veiksmams, parodant, kad antrasis pasirinkimas yra priimtinesnis už pirmąjį, ypač kai abu variantai yra nepageidaujami.

Naudojama išreikšti spėjimą ar išvadą apie situaciją, pagrįstą matomais įrodymais, panašiai kaip „atrodo, kad...“.

Išreiškia priežastį, dėl kurios įvyko netikėtas ir neigiamas rezultatas.

Išreiškia kontrastą tarp dviejų faktų apie tą patį dalyką, panašiai kaip „kita vertus“ arba „tačiau“.

Išreiškia, kad vienas apibūdinimas yra mažiau tikslus nei kitas, reiškiantis „vietoj to, kad sakytum X, labiau tinka Y“.

Tai yra sąlyginė galūnė, vartojama kalbant apie hipotetines, mažai tikėtinas arba tikrovei prieštaraujančias situacijas. Tai stipresnė ir labiau spėjamojo pobūdžio „-면“ versija.

Vartojama, kai kalbėtojas atranda naują faktą ar situaciją tęsdamas arba kartodamas veiksmą tam tikrą laiką. Tai rodo, kad atradimas buvo kiek netikėtas.

Išreiškia įspėjimą, kad jei veiksmas bus tęsiamas, kils neigiamų pasekmių.

Išreiškia „aš gi sakau...“ arba „sakiau, kad...“, kai norite pakartoti faktą, dažniausiai todėl, kad pašnekovas pirmą kartą neišgirdo arba nepatikėjo. Taip pat gali nurodyti priežastį vėlesniam nurodymui ar pasiūlymui.

Išreiškia tai, ką kalbėtojas girdėjo iš klausytojo ar trečiosios šalies. Tai naudojama informacijai patvirtinti arba nurodyti prieštaravimą tarp to, kas buvo pasakyta, ir esamos situacijos.

Ši galūnė vartojama sakiniui pabrėžti jį cituojant, dažnai išreiškiant nuostabą, nepasitikėjimą ar nusivylimą. Tai reiškia „Norite pasakyti...?“ arba „Sakau, kad...“.

Vartojama prisiminti ir papasakoti apie tai, ką kalbėtojas asmeniškai matė, patyrė ar suprato praeityje. Tai suteikia prisiminimo ar atradimo atspalvį, pagrįstą tiesioginiu stebėjimu.

Retrospektyvinis intarpas, naudojamas prisiminti arba papasakoti apie tai, ką kalbėtojas tiesiogiai patyrė ar stebėjo praeityje.

Archajiška klausiamoji galūnė, kurią vyresnis asmuo vartoja kreipdamasis į jaunesnį, klausdamas apie tai, ką stebėjo ar patyrė praeityje. Ji sujungia retrospektyvinį žymenį -더- su klausiamąja galūne -냐.

Išreiškia seką arba kontrastą, pagrįstą kalbėtojo stebėjimu praeityje. Tai gali reikšti „...ir dėl to...“ arba „...bet dabar...“.

Vartojama norint išreikšti naują atradimą, suvokimą ar pastebėjimą, pagrįstą tuo, ką kalbantysis asmeniškai matė, girdėjo ar jautė praeityje. Tai dažnai suteikia lengvo nustebimo atspalvį.

Naudojama išreikšti faktui ar jausmui, kurį kalbėtojas asmeniškai matė, girdėjo ar jautė praeityje. Tai perteikia naujo atradimo ar suvokimo pojūtį, kilusį iš tiesioginės patirties.

Išreiškia nuolaidą. Ši konstrukcija naudojama pristatyti hipotetinę arba realią sąlygą, kuri nekeičia ir nesustabdo pagrindiniame sakinyje aprašyto rezultato. Ji pabrėžia, kad rezultatas išlieka toks pat, nepaisant aplinkybių.

Dalelytė, vartojama nurodyti asmenį, kuriam skiriamas paliepimas, prašymas ar teiginys. Ji panaši į 에게/한테, bet vartojama konkretesnėse situacijose.

Išreiškia, kad kalbantysis ką tik ruošėsi atlikti veiksmą, dažnai tuo metu, kai įvyksta ar paminimas kitas įvykis.

Retrospektyvus klausiamasis priesagos variantas, vartojamas bandant prisiminti praeities įvykį, būseną ar faktą, kurį kalbantysis patyrė arba stebėjo. Jis išreiškia netikrumą ir svarstymą, panašiai kaip „Ar tai...?“ arba „Įdomu, ar...?“.

Retrospektyvi pabaiga, naudojama pateikti aplinkybes remiantis kalbėtojo praeities patirtimi, dažnai vedanti prie prieštaraujančio teiginio, klausimo ar pasiūlymo.

Išreiškia abejingumą tam, ar veiksmas atliekamas, ar ne. Standartinė forma yra -든지 말든지, o -던지 말던지 yra dažnai vartojama šnekamoji variacija.

Išreiškia, kad veiksmas ar būsena yra panašūs į kitus, reiškia „tarsi“ arba „kaip“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, norint išvardyti pavyzdžius arba pasiūlyti alternatyvas, panašiai kaip „arba kas nors panašaus“ ar „pavyzdžiui“.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžių pavyzdžiams ar pasirinkimams išvardyti, reiškianti „tokie kaip... ar...“.

Pabrėžiama sąlyginė dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, nurodanti, kad būtent šis daiktavardis yra vienintelė sąlyga, leidžianti išsipildyti tolesniam teiginiui.

Oficiali išraiška, vartojama nurodyti konkretaus rezultato ar situacijos priežastį. Ji atitinka „dėl“ arba „dėl to“ ir daugiausia vartojama rašytinėje kalboje arba oficialiuose pranešimuose.

Oficiali išraiška, reiškianti „dėl“ arba „dėl to“, vartojama nurodyti (dažniausiai neigiamo) rezultato priežastį.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžio, nurodanti, kad įtrauktas ir paskutinis likęs elementas, dažniausiai neigiamoje ar nepageidaujamoje situacijoje.

Vartojama išskirti vieną pavyzdį, iliustruojantį platesnį reiškinį, dažnai nurodant kontrastą su praeitimi ar kita situacija. Tai verčiama kaip „netgi...“, „vien pažiūrėjus į...“ arba „paimkime pavyzdžiui...“.

-부 yra iš kinų kalbos kilusi priesaga (部), reiškianti „departamentą“, „skyrių“ arba „padalinį“. Ji pridedama prie daiktavardžių, norint įvardyti konkrečius padalinius didesnėse organizacijose, pavyzdžiui, įmonėse, vyriausybės ministerijose ar universitetuose.

Rodo, kad veiksmas atliekamas kartotinai, pernelyg daug arba intensyviai, dažnai su neigiama ar erzinančia reikšme.

Išreiškia, kad veiksmas yra beprasmis, nes neduos norimo rezultato.

An expression used to intensify a negative quality, showing strong disapproval or contempt.

Išreiškia, kad veiksmas ar būsena yra draudžiami arba neleistini.

Vartojama numanomai ar spėjamai situacijos priežasčiai išreikšti, panašiai kaip „galbūt todėl, kad...“ arba „gali būti, kad dėl...“.

Vartojama, kai kalbėtojas aprašo naują faktą, situaciją ar rezultatą, kurį atrado ar patyrė atlikęs tam tikrą veiksmą. Tai susieja kalbėtojo praeities veiksmą su vėlesniu atradimu ar pasekme.

Dvigubas būtojo laiko žymuo, naudojamas nurodyti veiksmui, įvykusiam prieš kitą praeities įvykį (būtojo atliktinio laiko reikšmė), arba būsenai, kuri nebėra teisinga.

Dalelytė, naudojama stipriai pabrėžti daiktavardį, reiškianti „iš tikrųjų“, „tikrai“ arba „būtent tai yra...“.

Vartojama norint pasakyti, kad kas nors vyksta „pagal“ standartą arba kad rezultatas keičiasi „priklausomai nuo“ tam tikros sąlygos ar veiksnio.

Formali išraiška, vartojama nurodyti informacijos šaltinį („pagal“) arba veiksmo priemonę ar priežastį („naudojant“).

Dalelė, naudojama nurodyti veikėją pasyviojoje sakinio formoje, panašiai kaip angliškas „by“. Ji taip pat gali reikšti „pagal“ arba „per“, kai kalbama apie pagrindą, priemonę ar priežastį. Dažniausiai vartojama oficialioje ir rašytinėje kalboje.

Išreiškia „nepaisant“ arba „nepaisant to“. Tai rodo, kad veiksmas paskesniame sakinio dėmenyje vyksta nepriklausomai nuo sąlygos, paminėtos prieš tai einančiame daiktavardyje.

Dalelytė, naudojama stipriai pabrėžti daiktavardį, išskiriant jį kaip geriausią pavyzdį arba patį svarbiausią dalyką. Ji verčiama kaip „iš tikrųjų“, „tikrai“, „būtent tas“ arba „būtent tai“.

Vartojama norint pasakyti, kad vienas veiksmas įvyksta iškart po kito.

Dalelė, reiškianti „net“ arba „netgi ne“, vartojama pabrėžti netikėtam ar kraštutiniam atvejui neigiamoje situacijoje.

Used to make a generalization about a category of things (represented by a noun). It can mean 'for a [noun]' or 'considering it's a [noun]', often followed by an exception or a universal truth about that category.

Išraiška, tvirtinama prie daiktavardžio, reiškianti „ką jau kalbėti apie“ arba „toli gražu ne“. Ji supriešina dvi situacijas ir parodo, kad ne tik antrasis (svarbesnis) dalykas yra netiesa ar neįmanomas, bet ir pirmasis (paprastesnis) dalykas yra netiesa arba neįmanomas.

Nuolaidinis jungtukas, reiškiantis „net jei“, vartojamas retoriškai pabrėžti, kad sąlyga nekeičia rezultato.

Tai posakis, vartojamas dviem pagrindiniais būdais: apgailestavimui dėl kažko nepadaryto išreikšti, panašiai kaip „turėjau...“, arba spėjimui apie situaciją, panašiai kaip „lažinuosi...“ arba „manau...“.

Išreiškia stiprų netikėjimą arba situacijos neįmanomumą, reiškia „nėra jokių šansų, kad...“ arba „negali būti, kad...“.

Išreiškia tvirtą valią arba pasirinkimą atlikti veiksmą antroje sakinio dalyje, net jei tai reiškia, kad pirmoje dalyje teks ištverti neigiamą ar kraštutinę situaciją.

Išreiškia geresnės alternatyvos pasirinkimą vietoj nepageidaujamos, panašiai kaip „verčiau“ arba „jei jau vis tiek... tai galėčiau...“.

Archajiška veiksmažodžio galūnė, kurią vyresnysis vartoja kreipdamasis į jaunesnįjį, norėdamas švelniai ir meiliai kažko paprašyti ar patarti.

Išreiškia spėjimą arba įspūdį, kad kažkas yra tiesa, panašiai kaip „atrodo, kad“.

Formali išraiška, reiškianti „tik“ arba „vien tik“, vartojama pabrėžti, kad nėra jokių kitų pasirinkimų ar alternatyvų.

Vartojama norint išreikšti stiprų netikėjimą arba tai, kad kažkas yra neįmanoma. Išverčiama kaip „nėra jokių šansų, kad...“ arba „negali būti, kad...“.

Nurodo, kad pagrindinio sakinio būsena ar veiksmas atitinka prieš tai einantį daiktavardį, veiksmažodį ar būdvardį pagal laipsnį, mastą ar kiekį.

Nurodo priežastį, pagrįstą kalbėtojo ketinimu („Kadangi aš...“) arba stipria prielaida („Kadangi tikriausiai...“), prieš pateikiant pasiūlymą ar nurodymą.

Vartojama spėjimui ar prielaidai išreikšti, dažnai su niuansu, pataisančiu kitų nuomonę, arba lengvam apgailestavimui dėl praeities veiksmų išreikšti.

Išreiškia kalbėtojo spėjimą arba ne galutinį planą. Tai panašu į „spėju...“, „manau, kad galbūt...“ arba „atrodo, kad...“.

Tai archajiška arba literatūrinė jungiamoji galūnė, nurodanti priežastį ir reiškianti natūralią ar savaime suprantamą pasekmę. Šiuolaikinėje kalboje nevartojama.

Priesaga, pridedama prie laiko, datos ar amžiaus daiktavardžių, reiškianti „apie“ arba „maždaug“. Dažnai vartojama formalesniame ar rašytiniame kontekste.

Tai oficiali gramatinė forma, vartojama norint išreikšti veiksmo tikslą ar ketinimą. Ji reiškia „norint“ arba „siekiant“ ir dažniausiai sutinkama rašytinėje kalboje, kalbose ar oficialiuose pranešimuose.

Pabrėžiamoji dalelytė, kurią vyresni kalbėtojai prideda po tokių galūnių kaip -네, -군 ir -구먼, pavyzdžiui, -네그려 ir -군그래. Labiau bendrinė forma yra 그려. Dažniausiai sutinkama istoriniuose serialuose bei literatūroje arba vartojama pagyvenusių kalbėtojų, siekiant sukurti kaimišką ar tradicinį toną.

Senovinė sakinio galūnė, skirta švelniems šūksniams ir teiginiams.

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas vyksta dažnai arba yra įprastas, tarsi įprotis. Tai dažniausiai turi neigiamą atspalvį, reiškiantį, kad veiksmas yra nepageidaujamas arba problemiškas.

-깨나 yra dalelytė, pridedama prie daiktavardžio, nurodanti, kad to daiktavardžio kiekis ar laipsnis yra nemažas. Ji dažnai turi nepritarimo, sarkazmo ar nuostabos atspalvį.

Vartojama kritikuoti veiksmą, kurį kas nors teigia darantis dėl geros priežasties, ypač kai rezultatas būna neigiamas arba ketinimas kelia abejonių.

Išraiška, skirta nustebimui ar nepasitikėjimui faktu išreikšti, panaši į „Pagalvojus, kad...“ arba „Negaliu patikėti, kad...“.

Veiksmažodžio galūnė, naudojama patvirtinti informaciją, kurią klausytojas jau žino (pvz., „kaip žinote“), arba išreikšti, kad veiksmas atliekamas taip intensyviai, jog jis yra „praktiškai“ ar „beveik“ tas veiksmas.

Veiksmažodžio galūnė, turinti dvi pagrindines reikšmes: 1) patvirtinti informaciją, kuri klausytojui jau žinoma (pvz., „kaip žinote“); 2) apibūdinti veiksmą, kuris atliekamas taip dažnai ar intensyviai, kad jis yra „praktiškai“ arba „beveik“ atliekamas.

Gramatikos modelis, naudojamas kurti kontrafaktinius sąlyginius sakinius apie praeitį. Tai reiškia „Jei būčiau (matęs/žinojęs/supratęs)..., tada...“ ir nurodo, kad sąlyga nebuvo įvykdyta, o rezultatas neįvyko, dažnai išreiškiant apgailestavimą.

Vartojama norint pasakyti, kad veiksmas ar įvykis antroje sakinio dalyje įvyko pačiu tinkamiausiu metu, kai pirmosios dalies veiksmas vyko arba tuoj turėjo įvykti. Tai atitinka frazes „būtent tada, kai...“, „kaip tik tada, kai...“ arba „tuo metu, kai...“.

Išreiškia, kad nauja situacija ar proga atsirado būtent tą akimirką, kai kalbantysis kažką darė arba ruošėsi daryti. Tai pabrėžia sutapimą arba puikų laiką, dažnai verčiamą kaip „būtent tada, kai...“, „kai tik...“ arba „beje...“.

Išreiškia sarkazmą ar kritiką veiksmui, atliktam prisidengiant tam tikru statusu ar vaidmeniu, kai rezultatas yra nepatenkinamas.

Dalelys, pridedamas prie daiktavardžių, reiškiantis „tarsi“ arba „kaip“, naudojamas stipriems, dažnai poetiniams palyginimams.

Dalelytė, jungiama prie 말 arba 말씀, skirta pacituoti kieno nors žodžius ar žinomą posakį ir reiškianti „visai kaip sakoma“.

-설랑 yra dalelytė, jungiama prie daiktavardžių, kad jie būtų išskirti kaip sakinio tema su stipriu pabrėžimu. Ji daugiausia vartojama šnekamojoje kalboje ir gali suteikti įspėjimo, skundo ar kažko išskyrimo atspalvį. Tai yra standartinės temos žymeklio -은/는 variantas.

Vartojama mandagiai paprašyti kito asmens. Ši konstrukcija sujungia „padaryti man“ modelį (-아/어 주다) su pagarbos priesaga (-시-) ir sušvelninančia modaline dalelyte (-겠-), todėl tai yra pagarbus, bet draugiškas būdas paprašyti paslaugos.

-오/소 yra sakinio galūnė, vartojama archajiškoje arba istorinėje korėjiečių kalboje oficialiems teiginiams ar paliepimams reikšti. Tai šiuolaikinės -ㅂ/습니다 pirmtakė, dabar dažniausiai sutinkama istoriniuose draminiuose kūriniuose, patarlėse arba literatūriniais tikslais.

Oficiali išraiška, reiškianti „nepriklausomai nuo“ arba „nesvarbu“, vartojama norint pasakyti, kad kažkas galioja visiems be išimties.

Senoviška arba tarminė dalelytė, jungiamas prie daiktavardžio, kad stipriai jį pabrėžtų kaip temą, dažnai suteikiant priešpriešos ar išskyrimo niuansą. Tai daug stipresnė įprasto temos žymens -은/는 versija.

Dalelytė, jungiama prie daiktavardžio, reiškianti „ir taip pat“ arba „bei“, nurodanti du vienu metu einamus vaidmenis ar savybes.

Vartojama prisijungti prie daiktavardžio retoriniame klausime. Tai pripažįsta daiktavardžio statusą, bet tada kvestionuoja jo svarbą, nurodant, kad rezultatas ar tiesa išlieka tokie patys, nepaisant to. Dažnai verčiama kaip „Net jei tai [daiktavardis]...?“ arba „Nesvarbu, ar tai [daiktavardis]...?“

„마치“ yra prieveiksmis, vartojamas palyginimui, panašiai kaip lietuvių kalbos „tarsi“ arba „lyg“. Jis beveik visada vartojamas kartu su kitomis gramatinėmis konstrukcijomis, tokiomis kaip -처럼, -같이 arba -듯이, kad palyginimas būtų vaizdingesnis.

Išreiškia, kad nėra jokio būdo ar metodo kažką atlikti.

Išreiškia veiksmo ar būsenos laipsnį aprašant situaciją, kuri yra palyginama savo intensyvumu. Tai reiškia „iki tokio lygio, kad“ arba „taip... kad...“.

Vartojama norint išreikšti apgailestavimą arba norą, kad praeityje būtumėte pasielgę kitaip. Tai verčiama kaip „turėjau...“ arba „neturėjau...“.

Vartojama norint išreikšti sprendimą laikyti situaciją tokia, tarsi ji būtų tiesa arba jau įvykusi, dažnai siekiant patogumo arba susitaikymo su ne pačia geriausia baigtimi.

Išreiškia, kad kažkas yra akivaizdu arba tikrai įvyks, dažniausiai su neigiama ar kritiška potekste.

Vartojama norint pasakyti, kad kažkas yra tikra, neabejotina arba privalo būti tiesa, remiantis tvirtais įrodymais ar logika.

Aukštesnio lygio galūnių rinkinys, vartojamas apibūdinti situacijai, kuri atrodo ar jaučiasi taip, tarsi tam tikras veiksmas vyksta, įvyko arba įvyks. Kiekviena galūnė (락, 턱, 듯) suteikia šiek tiek kitokį atspalvį.

Išreiškia, kad netikėtas veiksmas ar įvykis sukėlė neigiamą rezultatą.

Naudojama išreikšti, kad neigiamas įvykis ar situacija yra kito neigiamo rezultato priežastis. Tai reiškia kaltę ar atsakomybę.

Išreiškia kalbėtojo tvirtą prielaidą ar lūkestį apie situaciją, dažnai naudojamą kaip kontekstą tolesniam prieštaraujančiam teiginiui, klausimui ar pasiūlymui.

Literatūrinė ir šiek tiek archyvinė jungianti galūnė, vartojama pristatyti žinomam faktui ar situacijai, po kurios eina priešpriešą, netikėtą ar apgailestautiną rezultatą rodantis dėmuo. Ji dažnai reiškia „turint omenyje, kad... kaipgi gali būti, jog...“.

Formalus ir literatūrinis gramatikos modelis, vartojamas kalbėtojo nuomonei, vertinimui ar vilčiai išreikšti, remiantis ankstesniu stebėjimu ar mintimi.

Pripažįsta faktą pirmajame sakinyje prieš pateikiant prieštaraujantį faktą antrajame. Tai reiškia „Tiesa, kad... bet...“ arba „Nors...“.

Išreiškia, kad užsiėmimas veiksmu pirmojoje sakinio dalyje yra neigiamo rezultato arba nesugebėjimo atlikti kito veiksmo antrojoje dalyje priežastis.

Archajiška ir literatūrinė ateities laiko galūnė, vartojama stipriai valiai ar iškilmingai prognozei išreikšti, panašiai kaip angliški „shall“ arba „will surely“.

Archajiška ir literatūrinė sakinio pabaiga, vartojama retoriniam klausimui (numanant neigiamą atsakymą) arba tvirtam, iškilmingam pareiškimui apie tai, ko žmogus nedarys.

Naudojama palyginti du dalykus, nurodant, kad vienas yra panašaus dydžio, kiekio ar laipsnio kaip kitas. Tai atitinka posakius „toks didelis kaip“, „tiek pat kiek“ arba „dydžio kaip“.

Išreiškia naują supratimą, atradimą ar jausmą, kurį kalbantysis įgijo tiesiogiai kažką išbandęs ar patyręs. Tai reiškia „išbandžius / padarius X, supratau, kad Y...“.

Vartojama nurodyti informacijos šaltinį, panašiai kaip lietuvių kalbos „pagal“ arba „remiantis“. Dažnai naudojama oficialiame ar rašytiniame kontekste, pavyzdžiui, naujienų pranešimuose ar moksliniuose darbuose.

Nurodo priemonę, būdą ar procesą, per kurį vyksta veiksmas ar įvykis.

The -가 question family checks a noun predicate in casual Busan speech.

The -고 question family asks for information about a noun predicate in casual Busan speech.

In casual Busan speech, -나 asks whether a verbal or adjectival predicate is true.

Use casual -노 to ask for a missing fact with a question word, rather than a yes/no answer.

Casual -데이 can give a statement a listener-directed reminder, assurance or emphasis in Busan speech.

A statement followed by 아이가 can remind someone of a shared fact or invite agreement in casual Busan speech.